- šaknotas
- šaknótas, -a adj. (1) NdŽ žr. šaknytas: 1. N, Krkn, Bsg Šaknótą medį vargu išrauti J. Jos šaknóti burokai Rm. Kopūstų daigai šaknóti Sml. Burokus sėk basas, kad būtų šaknoti – pirštuoti TŽIV500. ║ apkibęs šaknelėmis: Riešutas šaknótas Ėr. 2. Šaknótai žemei plėšti reik šaknaraižio Šts. Šaknótas dirvonas Ėr. Šaknótos velėnos Ggr. Kelias šaknótas, t. y. pilnas šaknų J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
